Vilniaus kolegija siekia stiprinti kolegijų sektorių Lietuvoje
Ekspertų komisija, įvertinusi valstybinių kolegijų pateiktas iniciatyvas, pritaria penkiems jungimosi projektams. Sutelkiant kolegines studijas Vilniaus regione, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija galėtų būti prijungiama prie Vilniaus kolegijos. Vilniaus kolegija yra multidisciplininė kolegija, vykdanti ir inžinerinės studijas, todėl kolegijų jungimasis sudarytų sąlygas lankstumui, studijų tarpkrypiškumui, taikomųjų tyrimų vystymui, tarptautiškumui plėsti. Taip pat būtų stabilizuojamas studentų skaičius, optimizuojama studijų krypčių ir programų pasiūla, sutelkti ištekliai kokybiškoms studijoms, sustiprintos inžinerijos ir meno studijos regione.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos suburta komisija įvertino valstybinių kolegijų parengtus veiklos stiprinimo projektus. Ekspertai rekomenduoja įgyvendinti penkis valstybinių kolegijų jungimosi projektus, dalį kolegijų reorganizuoti steigiant naujus padalinius prie universitetų. Šie siūlymai dar bus teikiami svarstyti Vyriausybei. Su Vilniaus kolegijos direktore dr. Žymante Jankauskiene kalbamės apie kolegijų pertvarką, Vilniaus kolegijos pateiktus siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
- Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ėmėsi kolegijų sektoriaus pertvarkos. Kokia Jūsų nuomonė / pozicija apie pertvarką?
Pastarasis laikmetis aktualizavo švietimo iššūkius: vyksta nuolatinės ugdymo turinio transformacijos, sparti techologijų plėtra aktyviai veikia mokymo ir mokymosi procesą, Covid pandemija pakeitė visuomenės įpročius. Natūralu, kad pokyčiai keičia ir mūsų sektorių: mažėja stojančiųjų skaičiaus, susiduriame su kitais demografiniais iššūkiais. Vilniaus kolegija siekia iki 2029 m. tapti taikomųjų mokslų universitetu.
Didelės ir stiprios daugiaprofilinės kolegijos gali greitai ir mažesnėmis sąnaudomis vykdyti regiono, šalies poreikiams reikalingų specialistų rengimą, užtikrinti reikiamą studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) ir meno veiklos kokybę bei lanksčiai reaguoti į šalies, regiono ūkio poreikius, tam panaudodamos turimus informacinius ir žmogiškuosius išteklius bei studijų ir mokslo infrastruktūrą. Šiandien, pokyčių kontekste, svarbiausia – konstruktyvus dialogas.
- Vilniaus kolegija pateikė konkrečius siūlymus ŠMSM?
Ministerijai išsiųstame dokumente pateikėme siūlymą, kad prie Vilniaus kolegijos (toliau – VIKO) būtų prijungta Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (toliau – VTDK). Pagal 2023 m. institucinio išorinio vertinimo rezultatus, abi kolegijos yra akredituotos maksimaliam laikotarpiui, tačiau tam tikrų sričių įvertinimai skiriasi. VIKO valdymas ir studijos bei mokslas gavo 4 balų įvertinimą (sritys nacionaliniu ir tarptautiniu mastu vertinamos labai gerai, be jokių trūkumų), todėl prijungimo atveju, panaudojant gerąją VIKO patirtį, būtų optimizuotas valdymas, studijos ir mokslas. Prognozuojamas VTDK studentų skaičiaus mažėjimas neužtikrintų kolegijų tinklo optimizavimo ilgalaikio tikslo, kad vienoje valstybinėje kolegijoje studentų skaičius būtų ne mažesnis kaip 1 200 studentų, ir galimybės VTDK išlikti savarankiška, tvaria kolegija.
- Gal galite plačiau pasidalinti mintimis apie pateiktą siūlymą?
Pirmiausia norėčiau akcentuoti, kad taip bus įgyvendintas esminis kolegijų stiprinimo principas „pagerinti studijų kokybę, kurios viena iš pagrindinių sąlygų – taikomuoju mokslu ir praktine veikla grįstos studijos“. Mūsų kolegijos pasiekimai MTEP veikloje yra aukščiausi kolegijų sektoriuje pagal paskelbtų mokslinių tyrimų rezultatų sklaidos LMT vertinimo taškais 2020–2021 m. vidurkį ir MTEP pajamų 1 dėstytojo etatui per metus 2018–2021 m. vidurkį bei potencialo (dėstytojų su mokslo laipsniais užimtų etatų skaičius 2021–2022 m. m. rodiklį). Tuo tarpu mūsų kolegų (VTDK) pasiekimai MTEP veikloje yra žymiai mažesni. VIKO geroji patirtis pagerins MTEP lygį atitinkamose mokslo kryptyse ir veikiant naujai organizacinei struktūrai bus sudarytos sąlygos pradėti profesinio magistro studijas.
Antra, siekiame „vengti tų pačių studijų krypčių koleginių studijų programų vykdymo tame pačiame regione“. VIKO, kaip įvairiakryptės aukštosios mokyklos, studijų programų paketą papildys naujos inžinerijos ir dizaino studijų krypčių programos. Šios programos abiejose aukštosiose mokyklose nesidubliuoja, todėl padidėtų studijų pasiūla ir poveikis regionui bei šaliai.
Ir galų gale bus sutelkti studijoms ir MTEP ir meno veikloms reikalingi žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra, valstybės finansavimas. Kolegijų išteklių konsolidavimas optimizuos valdymo ir administravimo kaštus, pagerins veiklos kokybę ir rezultatus aukštojo mokslo studijose, MTEP ir projektinėje veikloje, socialinės atsakomybės stiprinimo ir kitose srityse.
- Kas bus toliau po ministerijos komisijos pristatytų projektų?
Sakyčiau, kad kolegijų sektoriaus pertvarka pereina į aktyviąją fazę. Dabar komisijos rekomendacijas įvertins l. e. p. švietimo, mokslo ir sporto ministrė. Iki birželio 30 d. valstybinių kolegijų tinklo stiprinimo plano įgyvendinimo priemonių projektą numatoma parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausybei. Kolegijų sektorius galės atvirai tartis, diskutuoti dėl pateiktų siūlymų ar sprendimų. Ir labai norėčiau palinkėti, kad pirmiausia būtų konstruktyvus ir argumentuotas dialogas, o ne asmeninių ambicijų iškėlimas.