VIKO direktorės Ž.Jankauskienės komentaras apie studijų programų pasirinkimus
VIKO direktorė Ž.Jankauskienė komentuodama žurnalo „Reitingai“ redaktoriui Gintarui Sarafinui studijų programų pasirinkimą, pažymėjo, kad “savo kolegijoje turime tikrai daug gerų studijų programų. Į kai kurias jaunuoliai veržiasi, o į kai kurias susidomėjimas galėtų būti ir didesnis”.
Kurios studijų programos labiausiai traukia Lietuvos gimnazistus, – savo komentare „Žinių radijuje“ nagrinėja žurnalo „Reitingai“ redaktorius Gintaras Sarafinas.
Rinkdamasis ateities kelią ir planuodamas studijas Lietuvoje, kiekvienas jaunuolis LAMA BPO platformoje turi galimybę užrašyti po devynis pageidavimus, ką ir kur norėtų studijuoti. Žinoma, tiek ketvirtas, tiek septintas pageidavimai gali būti reikšmingi ir net pakreipti jo gyvenimą, bet svarbiausi vis dėlto yra pirmieji pageidavimai arba aukščiausi prioritetai. Būtent jie parodo, ką jaunuoliai labiausiai nori studijuoti.
Pasigilinus į gimnazistų pasirinkimus, į aukščiausiu (pirmu) prioritetu paminėtas studijų programas, aiškėja, kad universitetuose jaunuoliai labiausiai veržiasi į studijų programas, vienaip ar kitaip susijusias su sveikata, – pirmame dešimtuke net dvi medicinos studijų programos, viena – psichologijos ir viena – odontologijos. Na, ir medicina savo patrauklumu kitas studijų programas lenkia kartais.
Cituojame. „Šios tendencijos mus, žinoma, džiugina, bet kartu rodo ir tai, kad gana daug gimnazistų gilinasi į tendencijas ir supranta tam tikrų profesijų atstovų poreikį. O šios srities specialistų poreikis vis didėja (tiek dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, tiek dėl pandemijų, tiek dėl didelių sveikatos specialistų krūvių). Tarkime, Jungtinės Amerikos Valstijos yra apskaičiavusios, kad gydytojų poreikis skaičiuojamas šimtais tūkstančių, o slaugos specialistų – tris kartus daugiau nei gydytojų. Taigi, išsivysčiusios valstybės į gydytojų ir slaugos specialistų rengimą meta didelius pinigus, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius Kęstutis Petrikonis. – Na, ir Lietuvoje jauni žmonės ir jų tėvai supranta, kad sveikatos srities studijos labai perspektyvios, šios profesijos amžinos, garantuojančios darbo vietą ir pajamas bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis ir per bet kokias krizes.“
Tuo galima paaiškinti ir faktą, kad Sveikatos mokslų universitetas tapo sparčiausiai augančia aukštąja mokykla: joje šiuo metu studijuoja daugiau nei 7800 studentų ir pagal studentų skaičių LSMU jau pralenkė keletą stambiųjų Lietuvos universitetų.
Toliau nagrinėjant aukščiausiu prioritetu įrašytų studijų programų sąrašą matyti, kad ketvirtoje ir šeštoje vietose atsiduria Teisė, penktoje – Kūrybos komunikacija, o septintoje ir aštuntoje – Programų sistemos. Panašu, kad jaunuolių preferencijų dešimtukas gana adekvatus, tik jame3 akivaizdžiai trūksta gamtos mokslų, gyvybės mokslų, taip pat technologijų mokslų studijų programų.
Deja, mūsų jaunuoliai šių sričių nemėgsta.
Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas teigia: „Manau, tarp sričių, kurių šio laikmečio jaunuoliai labiausiai nepastebi ar kurias nuvertina, atsiduria matematika, gamtos mokslai, iš dalies technologijų mokslai. Aišku viena, kad tiems jauniems žmonėms, kurie gerai mokės matematiką, ateityje atsivers daug durų, galimybių ir karjeros perspektyvų. Ir tai svarbu suprasti kuo jaunesniame amžiuje. O kalbant apie inžineriją, tai čia turėtų įvykti keli giluminiai lūžiai. Kol kas daug darbdavių siunčia žinią, kad jiems užtenka kolegijose ar profesinėse mokyklose inžinerines profesijas įgijusių absolventų, tad ir nereikėtų labai tikėtis, kad stipriai augs šias studijas universitetuose besirenkančiųjų skaičius“.
Žvelgiant, kokias studijų programas pirmu pageidavimu jaunuoliai dažniausiai įrašo kolegijose, matyti kiek kitokios tendencijos, bet taip pat esama ir sveikų, ir nelabai sveikų apraiškų. Tikrai pozityvu, kad pirmoje vietoje yra slauga, trečioje ir šeštoje – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, o aštuntoje ir devintoje – logistika ir automobilių techninis eksploatavimas, bet šiek tiek glumina faktas, kad pirmame patraukliausių studijų programų dešimtuke net trijose pozicijose yra kosmetologija. Tai mažai koreliuoja su poreikiu. Kolegijų atstovai ironizuoja, kad universitetų lygoje regimas amžinas susižavėjimas teise (nors šių specialistų parengta ilgiems metams į priekį), o štai kolegijų lygoje tokia yra kosmetologija, kur paklausa ir pasiūla seniai nebeturi nieko bendra.
Kita vertus, tarp kolegijų ir universitetų sektorių esama ir panašumų: tiek viename, tiek kitame akivaizdžiai per menkas susidomėjimas technologijomis, inžinerija, gamtos mokslais.
Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė paaiškina: „Savo kolegijoje turime tikrai daug gerų studijų programų. Į kai kurias jaunuoliai veržiasi, o į kai kurias susidomėjimas galėtų būti ir didesnis. Bet suprantame ir to priežastis. Tarkime, mūsų studijų programa Cheminė analizė yra labai perspektyvi, šių specialistų poreikis didžiulis, atlyginimai solidūs, bet čia reikalinga chemija. O jos vyresnėse gimnazijų klasėse mokosi mažuma gimnazistų – mažiau nei 5 procentai. Tad aišku, kodėl jaunuoliai šią studijų programą apeina. Arba labai perspektyvios ir mūsų Elektronikos bei Informatikos fakultetų studijų programos, bet čia reikalinga matematika. Ir vėlgi, žinant Lietuvos mokinių požiūrį ir „meilę“ šiai disciplinai, tampa aišku, kodėl net į programą Programų sistemos pirmu pageidavimu užsirašo tik 112 jaunuolių. O juk galėtų būti gerokai daugiau“.
