Sveikatos priežiūros fakulteto ir dienos centro „Šviesa“ bendros veiklos: naudos ir iššūkiai visiems
VIKO SPF lektorės Aurelija Kūgytė ir Diana Žėkienė
Beveik 10 metų tęsiasi Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto ir dienos centro „Šviesa“ draugystė, organizuojant bendrus susitikimus, renginius ir mokymus. Dienos centro lankytojai – suaugę žmonės, turintys intelekto negalią. Studentų ir centro lankytojų bendradarbiavimo vertingumas – dvejopas: studentai prisideda prie centro lankytojų kasdienio gyvenimo įgūdžių lavinimo, padeda jiems bendrauti, dalyvauti bendruomenės gyvenime, bet ir patys turi puikią galimybę mokytis, studijuoti, geriau pažinti žmones ir save, atsiskleisti kaip asmenybėms, prisidėti prie visuomenės humaniško požiūrio į neįgalius asmenis formavimo. Siekdami sėkmingo bendradarbiavimo studentai ugdosi ir asmeninės atsakomybės jausmą – prieš susitikdami su centro lankytojais patys turi pasirengti, nusiteikti, įgyti tam tikrų žinių, suprasti savo vertybes, įsivertinti asmeninius gebėjimus. Po susitikimo studentai aptaria savo patirtis, įvertina centro lankytojų poreikius, planuoja fakulteto erdves, kur lankysis svečiai, rengia ir organizuoja sveikatinimo veiklas, kurių turinį turi pritaikyti pagal centro lankytojų poreikius ir galimybes, t. y. naudoti lengvai suprantamos kalbos principus.
Kineziterapijos studijų programos studentai svečius įtraukia į sporto veiklas, atitinkančias jų galimybes ir poreikius, pasiūlo individualių kūno lavinimo pratimų, studijų programos. Beje, Dietetikos studijų programos studentai veda užsiėmimus apie sveikatai palankų maistą, jo pasirinkimo ir derinimo svarbą, o Higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijų programos studentai – pasakoja apie veido, kūno priežiūrą, demonstruoja kosmetikos produktus, aptaria jų poveikį ir naudingumą. Ergoterapijos studijų programos studentai organizuoja tikslingas veiklas smulkiajai motorikai lavinti bei pasiūlo įvairių laisvalaikio praleidimo veiklų. Be to, Radiologijos studijų programos studentai pristato radiologijos tyrimus, jų paskirtį, papasakoja, kaip tinkamai jiems pasiruošti.
Prasminga, kad studentai ne tik įveiklina savo planus – rengia, organizuoja, bendrauja – bet ir aktyviai dalyvauja veiklų aptarimuose. Kiekvieną kartą, pasibaigus veiklai, studentai analizuoja, ar jiems pavyko pasiekti numatytų tikslų, tinkamai surinkti, pateikti ir dozuoti informacijos turinį, gilinasi į savo mintis ir jausmus, bendravimo ypatumus ir patirtis, tyrinėja savo požiūrį į žmogų, turintį intelekto negalią. Taip pat analizuoja ir vertina, ar užtikrino, kad pagalba centro lankytojui būtų tinkamai dozuojama, ar suteikta pagalba neribojo lankytojų įsitraukimo į atliekamas veiklas. Refleksijos atskleidžia ir studento, kaip asmenybės, vertybes, nuostatas ir įgytos patirties naudą.
Minčių, jausmų, išgyvenimų, emocijų, patirčių, net ateities planų amplitudė – didžiulė. Dalis studentų refleksijų atspindi išankstinę abejonę, patirties stoką, nepasitikėjimą savimi ir baimę susitikti, bendrauti su centro lankytojais. Tai įrodo išankstinio teorinio pasirengimo, savianalizės svarbą ir praktinio bendravimo patirties naudą.
„Aš maniau, kad su lankytojais bus sunku bendrauti ar įtraukti juos į veiklą. Susitikimo metu nuteikiau save gerai, kad ir kas nutiktų. Pamačiusi centro lankytojus nieko negalvojau, jie buvo tokie draugiški, linksmi, kad man tik norėjosi šypsotis. Tokie susitikimai svarbūs tiek jiems, tiek mums, studentams“, – mintis dalinosi reabilitacijos studijų krypties studentė Augustė.
„Prieš susitikimą buvo truputį nejauku pamatyti šventės dalyvius, nežinojau, kaip reikės su jais elgtis. Susitikimo metu, kuomet viena moteris priėjo prie manęs ir apsikabino, pasisveikino, buvau nustebusi, kad nebijojo prieiti ir pasisveikinti. Buvo labai smagu. Iš karto aplankė mintys, kad jiems reikia padėti ar tiesiog stengtis praskaidrinti jų dieną, kad iš šventės išvažiuotų su dar geresnėmis emocijomis nei atvyko. Manau, kad būtų įdomu dirbti su tokiais žmonėmis, nes jie trykšta pozityvumu“, – tvirtino reabilitacijos studijų krypties studentė Gabrielė.
„Šiek tiek nerimo, ar viskas pavyks, ir jie bus laimingi, ar patiks jiems šokti. Tačiau dalyvaudama susitikime mačiau, kad jų veidus puošia šypsenos ir pagalvojau, kad viskas yra gerai. Šis susitikimas buvo antras, tad žinojau, ką pamatysiu. Kai bendravau su kiekvienu dienos centro lankytoju buvo kai kuriuos sunku suprasti, kalbinat žmogų su ryškiu kalbos sutrikimu. Tuomet, kai paprašiau pakartoti, viena panelė pradėjo pykti, kad nesupratau, ką sakė, todėl šiek tiek kaltinau save, kad nebuvau pasiruošusi. Praėjus kelioms savaitėms po susitikimo pagalvoju, kaip jiems sekasi, kaip jie jautėsi po mūsų šventės, ar mes jiems patikome“, – teigė reabilitacijos studijų krypties studentė Iveta.
„Prieš susitikimą jaudinausi, ar jie nepridarys pavojingų veiksmų, nes dar nežinojau, kokie jie bus ir ką jie išvis galvoja. Džiaugiausi, kad jie buvo aktyvūs ir noriai dalyvavo. Nebuvau nustebinta, kad jie tokie, nes aš pati turiu netikrą giminaitį, kuris taip pat turi proto negalią. Kai po šio susitikimo praėjo šiek tiek laiko, liko smagus prisiminimas, aš labai džiaugiuosi, kad jie į viską žiūri šviesom spalvom. Man labai liūdna, kad yra tokių žmonių, kurie mano, kad jie neverti gyventi šiame pasaulyje. Juk gyvybę sukurti ne taip paprasta, ją reikia vertinti“, – patirtimi dalinosi reabilitacijos studijų krypties studentė Rūta.
Nuostabu, kai pabendravę, susitikę su žmonėmis, turinčiais intelekto negalią, studentai džiaugiasi, kad išankstinės nuostatos, baimės ir visuomenėje vis dar gyvi stereotipai buvo išsklaidyti. Jų pozityviose refleksijose galima įžvelgti geranoriško bendravimo, nuoširdumo, atvirumo atradimo džiaugsmą ir vertę, bendrystės, komandinio darbo, ne tik svečių, bet savo grupės, prasmingumo, privalumų ir naudingumo įvertinimą.
„Patiko tai, jog dalyviai noriai įsitraukė į veiklas, stengėsi kuo geriau, atidžiau jas atlikti. Skatino vienas kitą, džiaugėsi už komandos pergalę. Jei jiems patiko užduotis, išreiškė tai žodžiais ar apsikabinimais. Nustebino, jog dalyviai pakankamai greitai suprato užduotis ir jas atliko. Tačiau nuliūdino tai, kad pritrūko laiko, todėl nespėjome parodyti visų estafečių. Kitą kartą suskirstyčiau lankytojus į grupes pagal jų gebėjimus, jog varžytis galėtų labiau lygiavertės komandos“, – džiaugėsi reabilitacijos studijų krypties studentė Kamilė.
„Prieš pradėdami šventę atlikome mankštą, tai svarbi kineziterapeutams sporto dalis, nes prieš kiekvieną sportinę veiklą būtina kūną paruošti siekiant išvengti traumų. Vėliau atlikti pratimai su balionais bei boulingo žaidimas skatino lankytojus lavinti savo koordinaciją, jėgą ir tikslumą. Lankytojai nesąmoningai, žaidimo forma, mokėsi geriau koordinuoti savo judesius, tiksliai atlikti pratimus, pamatuoti savo jėgą. Esu patenkinta užduočių atlikimu, nes mačiau lankytojų pastangas ir įsitraukimą, kiekvienas pagal savo galimybes bandė atlikti užduotis.
Prieš susitikimą kilo minčių dėl visų organizacinių dalykų. Taip pat buvo įdomu, ar dalyviai norės užsiimti sugalvotomis veiklomis, o gal jiems bus neįdomu ir nepavyks išpildyti mūsų plano. Pradėjusi vesti šventę, pamačiau, kad dauguma lankytojų iš tiesų labai nekantraudami laukia veiklos, yra nusiteikę kartu, vienas kitam padėdami užsiimti sportu. Tai nuteikė labai pozityviai. Pabendravusi su lankytojais galvojau, kokie jie nuoširdūs ir stebėjausi, kaip stengiasi padėti ir paaiškinti savo draugams, kuriems sekasi sunkiau. Buvo gera matyti jų šypsenas ir girdėti juoką, kai žaisdami jie vis labiau suprato žaidimo tikslą, pajuto norą geriau atlikti užduotis ir kartu su komanda laimėti. Dabar, praėjus kelioms dienoms po susitikimo, prisimenu jį labai teigiamai, džiaugiuosi tiek mūsų grupės bendru darbu, tiek džiugiomis lankytojų emocijomis po šventės. Gera galvoti, kad prisidėjau prie jų pozityvios tos dienos nuotaikos”, – mintimis dalinosi reabilitacijos studijų krypties studentė Akvilė.
„Buvo gan lengva bendrauti, to tikrai nesitikėjau. Bendravau su svečiu, kaip su žmogumi, kuriam reikia paaiškinti viską paprasčiau ir daugiau kartų kartoti, bet tai tikrai nepakeitė mano požiūrio į lankytojus. Didelių kliūčių nebuvo, tiesiog reikėjo neprarasti kantrybės ir bandyti išaiškinti, padėti suprasti ir, žinoma, tai daryti su gera nuotaika. Susitikimo metu patiko tai, jog centro „Šviesa“ lankytojai bendravo ir kalbėjo su mumis. Nuoširdžiai galiu pasakyti, jog nebuvo to, kas nepatiko“, – teigė mitybos studijų krypties studentė Darija.
„Prieš pat susitikimą jaudinausi, tačiau kai pamačiau lankytojas, visas jaudulys dingo. Dauguma šypsojosi, buvo smalsios, kelios labai mėgo kalbėti, o visa tai padėjo jaustis geriau. Buvo viena lankytoja, kuriai dariau masažą. Ji nekalbėjo, o kartojo mano pasakytus žodžius, buvo labai įsitempusi, atrodė, jog jai yra nepatogu, dėl to pati šiek tiek pasijaučiau nepatogiai. Ne dėl to, kad aš bijojau, bet dėl gailesčio. Dabar, kai galvoju apie susitikimą, džiaugiuosi, jog pavyko praskaidrinti kai kurių lankytojų dieną ir jaučiuosi šiek tiek liūdnai, nes pati esu jautri ir labai stipriai reaguoju į tokias situacijas“, – taip po susitikimo tvirtino kosmetologijos studijų krypties studentė Martyna.
Bendra veikla – nauda ir iššūkis visiems: svečiams – susitikti, pabendrauti su jaunais žmonėmis, gebėti suprasti, priimti ir pritaikyti gyvenime gautą informaciją, studentams – analizuoti aplinką ir save, mokytis, susipažinti su žmogumi, turinčiu intelekto negalią, įgyti bendravimo patirties, gebėti ne tik suteikti informaciją, bet ir pasiekti konkrečių tikslų.
Akivaizdu, kad bendros veiklos ir susitikimai sukuria bendrystę, puoselėjant Sveikatos priežiūros fakulteto specialistų profesinį vertingumą, taip formuojant bendruomeniškumu grįstą visuomenę.
Nuotraukų autoriai – Sveikatos priežiūros fakulteto lektorė Aurelija Kūgytė ir KI23 studentas Domas Krivelis.
