Seimas pritarė aukštojo mokslo reglamentavimo pakeitimams
Seimas priėmė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-1769(2), kuriomis tobulinamas mokslo ir studijų sistemos valdymas, gerinama studijų ir mokslo (meno) veiklos kokybė, sukuriamos teisinio reguliavimo sąlygos, reikalingos tyrėjų karjeros patrauklumui didinti.
Kaip pažymėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Lietuvoje yra per 800 studijų programų, kiekvienais metais registruojama apie 40 naujų, tačiau ne visos jos yra pagrįstos taikomaisiais ir fundamentiniais moksliniais tyrimais, todėl įstatyme įtvirtinami mokslo reikalavimai skirtingoms studijų pakopoms, numatomas pereinamasis laikotarpis pasirengimui.
Įstatyme reglamentuotos tarpkryptinės studijos. Jos skirtos susietiems dviejų ir daugiau krypčių studijų rezultatams pasiekti.
Mokslo ir Studijų įstatymo pakeitimais stiprinamos kolegijos. Jų studijos, ministrės teigimu, turės būti grįstos taikomąja moksline veikla, taikomaisiais tyrimais: „Mūsų rūpestis, kad kolegijose būtų kuo daugiau sąsajų su praktika, kuo daugiau taikomųjų tyrimų, taigi kolegijose yra stiprinama praktikos dedamoji, įtvirtinami reikalavimai, kad daugiau kaip pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku. Studentų praktika turi būti ne trumpesnė nei vieni metai.“
Kolegijoms suteikiama galimybė ateityje vykdyti profesinę magistrantūrą, jei kolegijos tenkins magistrantūrai keliamus taikomojo mokslo reikalavimus ir jei valstybė patvirtins, kad profesinės magistrantūros programa yra reikalinga darbo rinkai.
Įstatymu yra stiprinamos tyrėjų karjeros galimybės ir jų karjeros patrauklumas – Lietuva pereina prie Europos Komisijos patvirtintų rekomendacijų, nustatydama keturias tyrėjų karjeros pakopas:
1) pradedantysis tyrėjas – asmuo turintis magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; jis vykdo mokslinę (meno) veiklą vadovaujant pripažintam arba pirmaujančiajam tyrėjui;
2) patvirtintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), kurio mokslinė (meno) veikla nėra visiškai savarankiška;
3) pripažintas tyrėjas – mokslininkas (meno daktaras), pasiekęs mokslinės (meno) veiklos savarankiškumo lygį;
4) pirmaujantysis tyrėjas – savarankiškas mokslininkas (meno daktaras), pirmaujantis savo tyrimų ar mokslo (meno) srityje.
Lietuvos kolegijoms tyrėjų profesinės karjeros vystymas bus nauja patirtis. Laukia didžiuliai iššūkiai, kurie užtikrins studijų ir mokslo vienovę, taikomųjų mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir profesionaliojo meno proveržį.
Už įstatymą balsavo 114 Seimo narių, nė vieno nebuvo prieš, susilaikė 7 parlamentarai.
Parengta pagal LR Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento Spaudos biuro informaciją