Profesinio mokymo privalumai – atviros galimybės greitai įsilieti į darbo rinką
Nors profesinis mokymas Lietuvoje sparčiai populiarėja, visuomenėje dar vis vyrauja jį supantys mitai. O tai neretai jauną žmogų nukreipia ne tuo keliu, kurį jis iš tiesų norėtų pasirinkti. „Planuojantys dar šiais metais įstoti į profesinio mokymo įstaigą, tai gali padaryti iki rugpjūčio 5 d. LAMA BPO sistemoje. Tačiau neretai susiduriama su situacijomis, kuomet artimieji bando perkalbėti siekiančius kvalifikaciją įgyti profesinio mokymo įstaigoje. Anot jų, šie mokslai nekokybiški ir nepadedantys rasti gerai apmokamo darbo. Tai – netiesa“, – sako Vilniaus kolegijos (VIKO) Profesinio mokymo skyriaus vadovė Ina Stankaitienė.
„Profesiniame mokyme didelis dėmesys skiriamas praktinių įgūdžių formavimui bei tobulinimui. Tai sudaro net 70 proc. programų apimties. O vykdomų mokymo programų trukmė vyrauja nuo 7 mėnesių iki 1 metų. Šio laiko pakanka, kad mokymosi metu įgytas žinias jaunuolis iškart galėtų taikyti darbo rinkoje bei greitai į ją įsilieti“, – teigia I. Stankaitienė.
Jai pritaria ir VIKO transporto komersanto profesinio mokymo programą baigęs ir „Lietuvos geležinkelių“ Panerių geležinkelio stoties vadovu dirbantis Vitalijus Bajanovas: „Jaunuoliai turėtų rinktis profesinio mokymo skyriaus programas, nes per pakankamai trumpą laiką jie gali pabaigti mokslus, įsidarbinti norimoje pozicijoje, pasitikrinti savo jėgas bei potencialą. O norėdami dar labiau pagilinti turimas žinias, mokymąsi gali testį kolegijoje ar kitoje mokymosi įstaigoje, kursuose ir pan.”
Anot VIKO traukinio mašinisto modulinę mokymosi programą baigusio ir „Lietuvos geležinkeliuose“ mašinistu dirbančio Aurelijaus Baranausko, apie profesinį mokymą mitus skleidžia tie, kurie nėra susipažinę su profesinio skyriaus mokymo strategijomis:
„Daugelis nežino apie platų krypčių pasirinkimą bei įgyjamų kompetencijų vertę. Būsimi profesinio rengimo mokiniai gali rinktis – ekspeditoriaus, informacinių ir ryšių technologijų aptarnavimo techniko, kompiuterinės įrangos derintojo, multimedijos techniko, suvirintojo, traukinio mašinisto, traukinių manevrų operatoriaus ir daugelį kitų mokymo programų. Kai kurie nėra girdėję ir apie galimybes vykti į „Erasmus+” programas bei įgytas žinias taikyti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.“
Vieninteliai ruošiantys „geležinkeliečius“
Nuo šių metų liepos 1 d. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai (VTDK) prisijungus prie VIKO, buvo ir toliau nuspręsta tęsti profesinio mokymo skyriaus veiklą. Šis skyrius tapo pirmuoju Lietuvoje esančiu valstybinės aukštosios mokyklos patalpose.
„Ši stiprybė besimokantiems suteikia galimybę naudotis aukštajam mokslui skirtais materialiaisiais ir žmogiškaisiais ištekliais. Tai yra ne tik visa reikiama įranga ir priemonėmis, bet ir dėstytojų pagalba”, – sako I.Stankaitienė.
VIKO profesinio mokymo skyrius yra vienintelis ruošiantis geležinkelio transporto sektoriaus specialistus.
„Transporto komersanto mokymo programa man labai greitai atvėrė duris į mano svajonių darbą. Iškart po jų Panerių geležinkelio stotyje atlikau praktiką, o po jos – gavau pasiūlymą dirbti traukinių priėmėju. O štai dabar jau 13 metų dirbu geležinkelio stoties vadovu. Be to, studijose ne tik įgyjau neįkainojamų žinių, bet ir susiradau draugų bei savo mylimą žmoną”, – šypsodamasis pasakoja V. Bajanovas.
Reikalavimai norintiems įstoti
Šiais metais daug kalbama apie stojimų reikalavimų pokyčius, tačiau jie aktualūs tik stojantiesiems į aukštąsias mokyklas. Norintiems kvalifikaciją įgyti profesinio rengimo įstaigose – taikomi kiti reikalavimai.
„Mokymų programose konkursinį balą sudaro atitinkamose mokymo programose nurodytų visų dalykų įvertinimai ir brandos egzaminų įvertinimų aritmetinis vidurkis. Apskaičiuojant konkursinį balą mokyklinio brandos egzamino įvertinimui taikomas koeficientas 1,2, o valstybinio brandos egzamino įvertinimui – 2“, –sako VIKO profesinio mokymo skyriaus vadovė.
Stojančiųjų į profesinio mokymo valstybės finansuojamas vietas eilė sistemoje sudaroma mažėjimo tvarka pagal stojančiųjų konkursinį balą ir pirmumo kriterijus.
