„Mokymas ir mokymasis įtraukioje mokykloje“. Viskas įmanoma, kai dirbama drauge
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Edukologijos katedros vedėja
Lina Pečiulienė
Gruodžio antrąją ir trečiąją dieną Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas drauge su vaikų darželiu „Mažutėlimas“ organizavo Lietuvos mokslo tarybos finansuotą tarptautinę nuotolinę praktinę mokslinę konferenciją skirtą įtraukiajam / inkliuziniam[1] ugdymui „Mokymas ir mokymasis įtraukioje mokykloje“. Konferenciją Youtube kanalu stebėjo daugiau nei 3000 dalyvių iš viso pasaulio: mokslininkų, pedagogų, studentų, tėvų, kuriems rūpi įtraukiojo ugdymo klausimai. Konferencijoje buvo analizuojamos įvairios ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio politinės, mokslinės ir praktinės įtraukiojo ugdymo problemos, perspektyvos bei galimybės. Konferencija siekė aktualizuoti įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo būtinybę, pristatyti naujausius mokslinius tyrimus įtraukiojo ugdymo srityje, dalytis gerąja praktine įtraukiojo ugdymo patirtimi.
Renginio tikslas buvo mokslo žinių ir gerosios patirties sklaida, siekiant atliepti įvairiuose tarptautiniuose, Europos sąjungos ir nacionaliniuose dokumentuose išreikštą nuostatą dėl įtraukiojo ugdymo, kaip aukštos kokybės švietimo prielaidos, užtikrinimo, kuriant ir palaikant darnią pasaulio ir Europos visuomenę.
2015 m. Pasaulio švietimo forume UNESCO teigė, kad lygios galimybės ir inkliuzija – vieni iš svarbiausių ateities švietimo uždavinių, 2016 m. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas pateikdamas rekomendacijas dėl konvencijos įgyvendinimo pabrėžė, kad visų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo tikslas yra inkliuzinis ugdymas. Įtraukiančios ir darnios visuomenės kūrimas pasitelkiant švietimą ir kultūrą yra Europos Komisijos prioritetas. Įtraukiojo ugdymo poreikį pagrindžia ir 2015 m. Geros mokyklos koncepcijos nuostata dėl asmenybės ūgties užtikrinimo, atsižvelgiant į asmeninės raidos galimybes, bei 2013-2022 metų Valstybinės švietimo strategijos III prioritetas.
Į kvietimą dalyvauti konferencijoje atsiliepė nemažai pranešėjų. Pranešimus skaitė mokslininkai ir praktikai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Maltos, Nyderlandų, Turkijos, Latvijos, Belgijos, Ukrainos, Čekijos, Austrijos, Izraelio, Jungtinių Amerikos Valstijų. Renginys truko net dvi dienas. Itin reikšmingi buvo plenariniai pranešimai.
Konferenciją pradėjo profesorius Carmel Borg, kuris yra Maltos universiteto Menų, atvirų bendruomenių ir suaugusiųjų švietimo katedros vedėjas, daugelio straipsnių, knygų skyrių ir knygų apie švietimą ir socialinį teisingumą autorius. Profesorius dažnai skaito pranešimus visoje Europoje ir už jos ribų tokiomis temomis kaip ankstyvas iškritimas iš švietimo sistemos ir transformuojantis suaugusiųjų švietimas, taip pat tėvų dalyvavimas švietime ir švietimas, kaip socialinis pokytis. Jis yra leidinių serijos „Maltos švietimo tyrimų apžvalgos“ ir „Švietimo tyrimų monografijų serijos“ redaktorius. Savo šalyje profesorius Borgas yra žinomas visuomenės veikėjas, dažnai rodomas televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Su Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetu Carmelis Borgas bendradarbiauja jau daugiau nei 5 metus. Per tą laiką ne kartą yra atvykęs į dėstymo vizitą, skaitęs paskaitas ne tik studentams, bet ir visuomenei. Vilniaus kolegijai, o tuo pačiu ir Lietuvai, yra padovanojęs knygą „Laiškas mokytojai. Socialinė klasė: kalba ir galia“, kurią 2017 metais išleido leidykla „Šviesa“.
Carmel Borg savo pranešime atskleidė sisteminį ir vertybinį požiūrį įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo prielaidas bei pateikė gaires. „Įtraukiantis švietimas nėra pasirinkimas. Tai yra kelias į priekį. Nė viena šalis negali sau leisti prarasti savo vaikų per unifikuotą švietimo sistemą, kuri nepaiso besimokančiųjų skirtumų ir įvairovės. Tikslinga visiems priminti, kad galimybė gauti kokybišką švietimą yra kiekvieno žmogaus teisė,“- teigė profesorius.
LR švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo departamento švietimo pagalbos skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė kalbėjo apie įtraukties švietime teisines prielaidas ir praktines jų įgyvendinimo kryptis. „Plėtojant demokratiją, siekiant pašalinti teisines kliūtis švietime lygiomis teisėmis dalyvauti įvairių galių, įvairių ugdymosi poreikių turintiems asmenims, 2020 m. birželį buvo priimti Švietimo įstatymo pakeitimai. Jie įteisino įtraukties švietime principą, panaikino atskiras asmenų grupes leidusius diskriminuoti straipsnius, nustatė tinkamų sąlygų kiekvienam besimokančiajam kūrimo sąlygas. Švietimo įstatymo pakeitimai visa apimtimi įsigalios nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. Iki to laiko turime sutelkti visas pajėgas – mokslininkus, vietos politikus, mokyklų vadovus, pedagogus, mokyklų bendruomenes atlikti svarbius parengiamuosius darbus, kad kiekvienas vaikas galėtų ugdytis kartu su savo bendraamžiais jam artimiausioje ugdymo įstaigoje įtraukties būdu. Turime veikti šiomis kryptimis: nuostatų į įtrauktį švietime stiprinimas; pedagogų kompetencijų plėtojimas ugdyti įvairių ugdymosi poreikių turinčius mokinius; studijų programų, skirtų rengti pedagogus, atnaujinimas; švietimo pagalbos teikimo modelio veiksmingumo didinimas plėtojant pagalbos teikimo formas ir aprėptis; fizinių ir informacinių mokyklų aplinkų pritaikymas pagal universalaus dizaino principus.“ – teigė ministerijos atstovė.
Plenarinius pranešimus papildė ne mažiau vertingi kitų mokslininkų bei praktikų pranešimai.
Liepojos universiteto profesorės Linda Pavitola ir Dina Bethere pristatė mokytojų požiūrio į inkliuzinį ugdymą Latvijoje ir Lietuvoje pilotinio tyrimo rezultatus. Pasak jų, „Veiksmingas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su mokytojų profesinių funkcijų išplėtimu, kai ypatingas dėmesys skiriamas asmeninės kompetencijos ir mokytojų požiūrio aspektams. Mokytojai yra laikomi pagrindu kuriant įtraukias, socialiai teisingas ir demokratiškas mokymosi bendruomenes, be to, asmeninė kompetencija ir požiūris yra labai svarbūs ugdant būsimus mokytojus, iš kurių tikimasi, kad jie galės panaudoti žinias, įgūdžius ir nuostatas, palaikančius įvairių besimokančiųjų ugdymą.“
Universitetinės pedagogų rengimo kolegijos Vienoje ir Kremse profesorius, studijų direktorius ir Tarptautinio bendradarbiavimo su ne Europos šalimis biuro vadovas prof. Thomas Schrei dalinosi austriška patirtimi. Profesorius pabrėžė tinkamo mokytojų pasirengimo dirbti įtraukiajame ugdymo reikšmę. Artevelde taikomųjų mokslų universiteto Specialiųjų ugdymosi poreikių bakalauro programos vyresnioji dėstytoja ir tyrėja bei Gento universiteto (Belgija) doktorantė Marijke Wilssens atskleidė Belgijos situaciją, išryškino profesinio tobulėjimo, stiprinančio kompetenciją mokyti besimokančiuosius įtraukioje mokymosi aplinkoje, reikšmę.
„Mokyklos, kaip besirūpinančios bendruomenės, kuri aprėpia tai, kas yra skirtinga ir unikalu kiekviename mokinyje, ir kur įvairovė yra pagrindinė vertybė, puoselėjimas, sukuria kitokią perspektyvą tiek mokiniams, turintiems mokymosi sutrikimų, tiek visiems kitiems mokiniams. Mokiniai, turintys mokymosi negalią, tokioje mokykloje nebėra paribio grupė. Jie įneša šiek tiek unikalių spalvų į mozaiką, vadinamą mokykla,“ – teigė pranešėja iš Izraelio dr. Maly Danino, kuri yra „Nitzan“ (Izraelio vaikų ir suaugusiųjų, turinčių mokymosi negalią ir hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimą asociacija) generalinė direktorė. Remdamasi tyrimais ji sukūrė emocinio ir pažintinio ugdomojo vadovavimo metodą ir įrodė metodo efektyvumą. Keletas šio metodo taikymo mokymo programų buvo surengti ir Lietuvoje, bendradarbiaujant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija bei Vilniaus kolegija.
Konferencijoje dalyvavo ir JAV Montanos valstijos universiteto profesorė emeritė, turinti didžiulę darbo su kultūrinių grupių įvairove švietime patirtį – Sue Barfield. Profesorė yra atlikusi tyrimus daugiau nei 40 šalių visame pasaulyje. Jos mokslinių interesų sritis apima etninių mažumų kultūrų išsaugojimą per jų integravimą į kitas kultūras švietime, taip pat dvikalbį ir daugiakalbį ugdymą. Profesorė yra inicijavusi keletą Montanos valstijos finansinių projektų, kurių tikslas buvo padidinti indėnų mokytojų skaičių Montanos valstijos mokyklose. Ji taip pat įgyvendino švietimo projektus Mapuche, Aymara ir Rapa Nui indėnų gentyse Čilėje. Šiuo metu Sue Barfield įgyvendina Čilės indėnų tęstinį projektą, kurį finansuoja Nacionalinė geografijos draugija. Vilniaus kolegijos teikimu profesorė yra laimėjusi Fulbraito stipendiją ir buvo atvykusi į Lietuvą, kur dėstė Vilniaus kolegijos pradinio ugdymo pedagogikos studijų programos studentams bei parengė trikalbę (romų-lietuvių-anglų) knygą „Barvalo ir vilkas“. Knyga parengta pagal Lietuvos romų pasakojimus, skirta vaikams. Taip pat parengta metodinė priemonė, kaip šią knygą naudoti pamokose. Konferencijoje profesorė pasakojo apie knygą ir kultūrinių mažumų vaikų galimybių identifikuoti save ugdymo turinyje svarbą. Pranešimą papildė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė antropologė Aušra Simoniukštyte, su kuria drauge, talkinant ilgamečiams fakulteto socialiniams partneriams, profesorė rengė minėtą knygą. „Mes tikimės, kad knyga, kurią pristatome, paskatins geriau suprasti ir toleruoti visas Lietuvos kultūras ir ugdyti romų vaikų kultūrinę tapatybę jų pačių aplinkoje” – teigia pranešėjos. Trimis kalbomis įgarsinta knyga pedagogams ir visuomenei prieinama čia .
Mokslinius pranešimus papildė praktiniai. Kiekvienas pranešėjas pažvelgė į inkliuzinį ugdymą per savąją patirtį. Paminėtinas Kijevo Odolonsky rajono mokyklos Nr.168 direktorės Natalijos Kravchuk pasakojimas apie mokyklą didelių specialiųjų poreikių turintiems vaikams, kurioje jie pastiprina savo sveikatą, o kartais ir pasiekia mokslo aukštumų. Ši mokykla yra kaip liudijimas, ką gali meilė kiekvienam vaikui, „pati geriausia Ukrainos mokykla“ – komentavo konferencijos klausytojai. Mokykla apdovanota vyriausybės medaliu už įtraukųjį ugdymą.
Daug dėmesio susilaukė ir Giedrės Skaisgirytės-Kairės (VšĮ „ISADD Lietuva“ elgesio analizės specialistės) pranešimas. Patyrusi autizmo spektro ir kitų raidos sutrikimų specialistė, turintį nemažą praktinę patirtį su vaikais, žinoma, kaip šeimų ir terapeutų bei kitų specialistų konsultantė, išryškino, kokie svarbiausi sėkmės veiksniai dirbant su autizmo spektro sutrikimų turinčiais vaikais.
Konferencijoje iš mokslinės ir praktinės perspektyvos aptarta ir gabiųjų vaikų ugdymo problematika. Iš mokslinės pusės ją apžvelgė Dr. Sigita Girdzijauskienė (Vilniaus universitetas), o iš praktinės – Margarita Molienė (všĮ Varnų sala steigėja).
Vilniaus kolegijos Edukologijos katedros doc. dr. Vitalija Gražienė pristatė savirefleksijos įrankius įtraukiajam ikimokykliniam ugdymui, o lektorė Elida Aršavskienė – pradinių klasių mokinių rašymo sutrikimus ir tyrimą apie pedagogų pasirengimą juos atpažinti. Ypač didelio susidomėjimo sulaukė lektorės Elidos Aršavskienės pranešimas. Konferencijos klausytoju prašymu Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas nusprendė ateityje pedagogams, norintiems įgyti žinių apie pradinukų rašymo sutrikimus, organizuoti praktinius mokymus.
Visus konferencijos pranešimus kviečiame klausytis Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultete Youtube kanale.
[1] konferencijos organizatoriai Laikosi nuostatos, kad šios sąvokos yra sinoniminės.
