Mokslininkai kuria dirbtinio intelekto valdomą relaksacinę sistemą vaikams su emociniais sutrikimais
Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslininkų komanda suburta įmonės „NP5“ (projektų vadovė Viktorija Laucytė-Mizgerienė, VU – dr. Vytautas Žalys, dr. Margarita Jurevičienė, dr. Miglė Dovydaitienė, KU – dr. Laura Straubergaitė-Žalienė, Vilniaus kolegijos – dr. Eugenijus Mačerauskas, studentai Erikas Ašaka, Slavomir Četyrkovski) padėjo įgyvendinti ilgai vystytą įmonės idėją: sukūrė ir jau testuoja dirbtinio intelekto valdomą relaksacinę sistemą – „Kėdę“, skirtą vaikams su emociniais sutrikimais.
Pasak Vilniaus kolegijos Elektronikos ir informatikos fakulteto mokslininko dr. Eugenijaus Mačerausko, tokios sistemos kūrimo poreikis nulemtas realybės: „Pati idėja išsivystė iš asmeninės patirties ir bendraujant su autistiškus vaikus auginančiais tėvais. Autistiški vaikai labai gabūs ir pasiekia didžiulių rezultatų moksle, kūryboje, tačiau susikaupti dažnai trukdo emocinis nestabilumas. Būna, kad vaikas per pamoką dėl nežinomų priežasčių patiria neigiamą emociją ir lieka nedarbingas ištisas valandas, kol nusiramina. Taip gimė mintis sukurti sistemą, kuri padėtų vaikams nusiraminti. Smagu, kad UAB „NP5“ subūrė mokslininkų komandą, kuri yra iš skirtingų Lietuvos aukštojo mokslo institucijų. Paramą skyrė Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra – MITA ir įmonė „NP5“. Šis projektas yra aukštųjų technologijų mokslo projektas, kuriame susijungė mokslas ir verslas, spręsdamas aktualius visuomenės narių poreikius.“
Ateities technologijos tampa realybe
Pasak dr. E.Mačerausko, relaksacinės sistemos veikimas paremtas trijų jutiminių komponentų sinteze: „Relaksacijos metu vaikas atsigula į specialią vibruojančią kėdę ir klausosi specialiai sukurtos garsinės fonogramos iš muzikinių garsų, miško ošimo, delfinų, Tibeto vienuolių muzikos ir kt. parinktų muzikinių relaksacinių garsų. Sinchroniškai su muzikos garsais relaksacinė „Kėdė“ veikia vaiką atpalaiduojančia vibracija su specialiai sukurtu mikromasažiniu scenarijumi. Taip aktyvinama klausa, juntamas švelnus judesys. Parenkamas spalvinis apšvietimas, atitinkantis muzikos garsų kuriamą nuotaiką. Stebint vaiko emocinę išraišką veide parenkama muzika, stiprėjanti ar silpnėjanti vibracija, apšvietimo intensyvumas – visą šią dermę kuria dirbtinis intelektas. Vaiko veido stebėseną atlieka sistemoje įmontuota vaizdo kamera. Analogų pasaulyje neturinti, emocijas atpažįstanti dirbtinio intelekto programa nustato, kaip vaikas reaguoja į atpalaiduojantį poveikį ir kiekvienam vaikui parenka individualų relaksacinį scenarijų.“ UAB „NP5“ ir mokslininkų komandai pavyko sukurti analogų pasaulyje neturinčią kompiuterinės empatijos programą, kuri ateityje gali būti taikoma ne tik relaksacinėse sistemose, bet ir kuriant kompiuterius, gebančius atlikti automatinio psichologo funkcijas.
Testavimai patvirtino relaksacinių scenarijų sėkmę
Buvo atlikti pirmieji relaksacinės sistemos testavimai stebint, kaip relaksacinis scenarijus veikia vaikus. Testavime dalyvavo 30 skirtingo amžiaus ir skirtingo tipo sutrikimų vaikų su tėveliais. Iš testavime dalyvavusiųjų tėvų ir vaikų reakcijų ir atsiliepimų galima teigti, kad sistema tikrai veikia ir padeda vaikui nusiraminti. Nebuvo fiksuota neigiamų reakcijų, daugiau nei 80 % buvo absoliučiai teigiami vertinimai ir tik maža dalis neutralių.
Pasak E.Mačerausko, sužavėjo jauna pora, kurie ant rankų atsinešė 4 m. mergaitę Vakarę. Vaikas serga cerebriniu paralyžiumi ir turi daug kitų negalavimų, kurie sukelia skausmą mažylei ir yra išbandymas tėvams. Po 15 min. kėdėje mergaitė užmigo ir tai buvo pergalė, nes ji taip paprastai neužmiega. Su maistu, kuris dažnai tiekiamas tiesiog į skrandį, per išvestą vamzdelį vaikui duodama migdomųjų. Tėvai vienas po kito budi tomis valandomis, kai mergaitė nemiega.
Pasak mokslininkų, testavimo rezultatai leidžia naudoti šią relaksacinę sistemą, kartu kurti ir kitas sistemas, kurios pakeis ar sumažins medikamentų poreikį. Ši UAB „NP5“ ir mokslininkų komandos sukurta sistema yra pirmoji, bet ne paskutinė.
