Kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedros dėstytojų ekspedicija Anykčių bei Rokiškio rajonų saugomose teritorijose
2016 m. spalio 7 d. Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos ir agroverslo technologijų katedros docentės dr. Rimantė Kondratienė, dr. Gražina Palaitytė, dr. Ona Motiejūnaitė bei lektorė Inga Jančauskienė kartu su aplinkotyros klubo „Medumėlė“ nariais lankėsi Anykčių bei Rokiškio rajonų saugomose teritorijose.
Ekspedicijos mokslinis vadovas – Traupio botanikos sodo įkūrėjas ir puoselėtojas, žinomas gamtininkas Sigutis Obelevičius. Vienintelį šalyje mokyklos botanikos sodą S. Obelevičius įkūrė daugiau nei prieš 20 metų, kai tapo šios mokyklos direktoriumi.
Traupio botanikos sodo vertybė – reti ir unikalūs Lietuvos augalai, tačiau ne mažiau įdomūs ir iš įvairiausių pasaulio kampelių atkeliavę egzotiniai augalai. Čia jų priskaičiuojama per 8000 rūšių, veislių ir formų. Botanikos darže yra įrengtos kompaktiškos, originalios paparčių ir samanų kolekcijos, gėlių laikrodis, genetikos skyrius, kuriame surinkta apie 100 margalapių, netipiškos spalvos žiedais žydinčių, parazitinių bei pusiau parazitinių augalų rūšių. Botanikos darže yra ir gausios saugomų augalų, prieskoninių, lauko bei daržo augalų ir vaistinių augalų kolekcijos.
Traupio botanikos sode ekspedicijos dalyviai keliavo pelkėmis ir miškais, lipo kalnais ir joks lietus negalėjo užtemdyti pažinimo džiaugsmo ir pasididžiavimo savo kolegos įgyvendinama svajone.
Kartu su bendraminčiais dėstytojos aplankė ir Anykščių regioninio parko lankytojų centrą, įkurtą rekonstruotame pastate, kuriame anksčiau buvo mokykla.
„Medumiečiai” buvo šiltai sutikti šio lankytojų centro darbuotojų, o interaktyvi centro ekspozicija suteikė daug informacijos apie gamtos bei kultūros vertybes. Ekspozicijoje gausu audiovizualinės medžiagos. Interaktyviuose žemėlapiuose galima rasti ne tik tikslią įvairių objektų padėtį, bet ir išsamią informaciją apie juos, nuotraukas, videosiužetus.
Ekspedicija tęsėsi Sartų regioninio parko Antazavės šilo kraštovaizdžio draustinyje, kurios pagrindinis tikslas — išsaugoti Antazavės šilo centrinės dalies stipriai suskaidytą ežeringą miškingą kraštovaizdį su saugomomis buveinėmis, augalų ir gyvūnų rūšimis, Pakačinės piliakalniu ir Marimonto dvarviete.
