Kodėl tik kas penktas nepagydoma liga sergantis lietuvis pasinaudoja paliatyviąja pagalba?
,,Liga nepagydoma“ – žinia, kurią išgirdus sukrečiamas ne tik paciento, bet ir jo artimųjų pasaulis. Paliatyviosios pagalbos paslaugos nepagydomomis ligomis sergantiems pacientams visoje Lietuvoje teikiamos nemokamai ir neribotai, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nepaisant to, iš 12–15 tūkst. gyventojų, kuriems reikalinga paliatyvioji pagalba, šias paslaugas šiuo metu gauna tik apie 3 tūkst.“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas, Baltijos šalių paliatyviosios pagalbos asociacijos pirmininkas Marius Čiurlionis.
Paliatyvioji pagalba – tai pagalba pacientui, sergančiam sunkia, gyvybei grėsmę keliančia liga, ir jo artimiesiems. Pagalba suteikiama įvairiomis priemonėmis, apimančiomis kančių palengvinimą, ligos simptomų valdymą ir visas kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas.
„Šiuo metu paliatyviosios pagalbos paslaugos Lietuvoje teikiamos nemokamai – jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Nepaisant to, jog paslaugų teikimas nėra apribotas, tik maždaug kas penktas pacientas, kuriam būtina paliatyvioji pagalba, gauna jam reikalingas paslaugas. To priežastis – vis dar per mažas visuomenės informuotumas, gausybė mitų ir baimių, susijusių su mirties tema“, – situaciją Lietuvoje pristato M. Čiurlionis.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos Lietuvoje teikiamos ne tik namuose ir stacionare, bet ir dienos centruose. Norint jas gauti, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs paciento indikacijas paliatyviai pagalbai, parašys siuntimą.
Nebijoti prašyti pagalbos
„Kartais pacientai dėl paliatyviosios pagalbos paslaugų nesikreipia į savo šeimos gydytoją, nes mano, kad už jas reikės mokėti, kad jų reikės ilgai laukti ar kad jos bus teikiamos tik stacionare. Taip nėra. Šiandien paliatyviosios pagalbos komandos yra pasirengusios padėti gyventojams visoje Lietuvoje“, – teigia M. Čiurlionis.
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto prodekanė dr. Jurgita Kazlauskienė taip pat drąsina nepagydoma liga sergančius pacientus ir jų artimuosius nebijoti kreiptis pagalbos. Anot jos, paliatyviosios pagalbos gali prireikti kiekvienam: „Tai gali būti daugybę metų lėtine liga sergantis senolis, jaunuolis ar visai mažas vaikutis.“
„Norint paliatyviosios pagalbos paslaugas suteikti kokybiškai, reikia daug kūrybiškumo, lankstumo. Todėl teikiant šias paslaugas pasitelkiama komanda, kurią sudaro 6 specialistai: gydytojas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas, medicinos psichologas ir socialinis darbuotojas“, – paliatyviosios pagalbos paslaugas pristato dr. J. Kazlauskienė.
Pirmojo vizito metu paliatyviosios pagalbos komanda įvertina paciento būklę ir kartu su juo pasirengia tolesnio bendradarbiavimo planą: „Aptariama, kas svarbiausia pacientui artėjant gyvenimo pabaigai, kas, jo nuomone, yra orumas, kokios turėtų būti jo paskutinės gyvenimo akimirkos. Tai – sudėtingi ir jautrūs pokalbiai, reikalaujantys kompleksinių ekspertinių žinių. Todėl paliatyviosios pagalbos komandą ir sudaro įvairių sričių specialistai“, – sako M. Čiurlionis.
Paslaugų poreikis ateityje
Tikėtina, kad paliatyviosios pagalbos paslaugų ateityje reikės vis daugiau gyventojų, tvirtina specialistai.
„Kasmet vis daugiau žmonių suserga onkologinėmis ligomis ir širdies ligomis, kurios jau daugybę metų yra pagrindinės mirties priežastys Lietuvoje. Greitas gyvenimo tempas, kasdienis stresas, įtampa, nesubalansuota mityba, mažas fizinis aktyvumas, nesikreipimas laiku pas sveikatos priežiūros specialistus, tokie žalingi įpročiai kaip rūkymas ar nesaikingas alkoholio vartojimas – tik keletas veiksnių, dėl kurių sergamumas anksčiau minėtomis ligomis išlieka toks aukštas“, – teigia dr. J. Kazlauskienė.
Dėl to ekspertė įsitikinusi – bendrosios pagalbos slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, kineziterapeutų, ergoterapeutų ir socialinių darbuotojų poreikis ateityje ir toliau išliks itin aukštas.
„Tai – ateities profesijos. Nors bendrosios praktikos slaugos studijų programa VIKO yra populiari, jau dabar matome, kad su slaugytojų trūkumu susiduriama beveik visose sveikatos priežiūros srityse, tarp jų ir paliatyviojoje pagalboje. Todėl VIKO stengiamės užtikrinti šių studijų patrauklumą. Pavyzdžiui, sudarome galimybes savo studentams reikiamų žinių įgyti ne tik paskaitų metu, bet ir dalyvaujant įvairiuose mokymuose bei konferencijose, skirtose sveikatos priežiūros specialistams. Praktikas organizuojame realiomis darbo sąlygomis, sudarydami galimybę jau nuo pirmų studijų metų pamatyti visus profesijos aspektus ir rasti savo nišą šioje svarbioje ir prasmingoje veikloje“, – teigia dr. J. Kazlauskienė.
„Norint užtikrinti, kad mirties procese žmogus nebūtų paliktas vienas ir gautų visą reikiamą pagalbą, būtinas bendradarbiavimas tarp įvairių specialistų, – pabrėžia M. Čiurlionis. – Norinčius padėti kitiems kviečiu rinktis slaugos studijas, dabartinius sveikatos priežiūros specialistus – nuolat ieškoti naujų pagalbos pacientams galimybių, o su nepagydoma liga susidūrusiems žmonėms bei jų artimiesiems – nebijoti kreiptis pagalbos. Paliatyvioji pagalba prieinama kiekvienam – nemokamai, kiekvieną dieną.“
