Japonijos kurčiųjų asociacijos delegacija susipažino su gestų kalbos vertimu Vilniaus kolegijoje
Vasario 13 d. Vilniaus kolegijoje lankėsi Japonijos kurčiųjų asociacijos nariai. Vizito tikslas buvo susipažinti su lietuvių gestų kalbos vertėjų rengimo sistema ir palyginti ją su situacija Japonijoje. Svečius priėmė gestų kalbos dėstytojas Tomas Ivanauskas, vertimo dėstytojas Andrius Barisevičius ir gestų kalbos centro vadovė Anželika Teresė. Jie supažindino delegacijos narius su studijų programa, praktikos galimybėmis, atnaujinamu lietuvių gestų kalbos žodynu bei iššūkiais, su kuriais susiduria būsimi vertėjai.
Japonijos atstovai domėjosi, kaip Lietuvoje organizuojamas gestų kalbos vertimas viešajame sektoriuje. Lietuvoje veikia gestų kalbos vertėjų centrai, o kurčiųjų bendruomenė aktyviai kovoja už savo teises ir įtrauktį. Japonijoje situacija yra kiek kitokia – nors šalyje yra daugiau nei 300 000 kurčiųjų, vertimo paslaugų vis dar trūksta, ypač regionuose. Japonijoje kurčiųjų bendruomenė ilgą laiką siekė, kad Japonų gestų kalba būtų oficialiai pripažinta. Šis tikslas buvo pasiektas 2011 metais.
Nepaisant oficialaus pripažinimo, Japonijos visuomenėje vis dar vyrauja iššūkiai dėl gestų kalbos vartojimo ir prieinamumo. Profesionali gestų kalbos vertėjų rengimo sistema egzistuoja, tačiau tai yra tik specialūs kursai ir mokymai, aukštojo mokslo studijos nevykdomos. Kolegos iš Japonijos atkreipė dėmesį, kad specialistų skaičius yra nepakankamas, kad būtų patenkintas augantis poreikis. Vizito metu Lietuvos ir Japonijos atstovai pasidalijo patirtimi apie gestų kalbos mokymo metodikas, technologijų naudojimą ir teisinį reglamentavimą.
Ypač didelį įspūdį Japonijos delegacijai paliko Vilniaus kolegijoje vykdoma aukšto lygio lietuvių gestų kalbos vertėjų rengimo programa. Jie aktyviai domėjosi, kaip Lietuvoje pavyko integruoti akademines žinias su praktiniu gestų kalbos mokymu ir kaip ši sistema galėtų būti pritaikyta Japonijoje. Svečiai akcentavo, kad Lietuvoje veikiantis aukštojo mokslo modelis galėtų tapti pavyzdžiu kuriant panašias programas jų šalyje.
Japonijoje sparčiai vystomos technologijos, padedančios kurčiųjų bendruomenei. Kaip ir Lietuvoje, naudojamos vaizdo vertimo paslaugos, mobiliosios programėlės, palengvinančios komunikaciją tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų. Japonijoje jau pasitelkiami ir dirbtinio intelekto sprendimai. Nepaisant iššūkių, Japonijoje gestų kalbos vertėjų rengimas tampa vis profesionalesnis, o visuomenėje stiprėja supratimas apie kurčiųjų teises ir gestų kalbos svarbą.
Susitikimas buvo naudingas tiek Lietuvos, tiek Japonijos atstovams, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir dalijantis gerosiomis praktikomis. Delegacijos nariai išreiškė norą tęsti bendradarbiavimą ir ateityje gilinti ryšius tarp šalių gestų kalbos vertėjų rengėjų.
Vizito akimirkos:
