Įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Socialinis darbas su pažeidžiamų grupių asmenimis“
Spalio 19-20 d. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas kartu su Maltos universitetu (UM), Rėzeknės technologijų akademija (RTA) ir Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija (LSDMA) organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Socialinis darbas su pažeidžiamų grupių asmenimis“. Konferencijos tikslas – aptarti aktualias socialinio darbo su pažeidžiamų grupių asmenimis problemas, jų įveikos būdus, pristatant naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Konferencijos pranešėjai ir dalyviai turėjo galimybę stiprinti tarptautinius jau esamus ir inicijuoti naujus mokslininkų bei praktikų, dirbančių su pažeidžiamų grupių asmenimis, ryšius, naujus mokslinius taikomuosius tyrimus, rengti bendrus projektus.
Konferencijoje pranešimus skaitė ir patirtimi dalijosi užsienio ir Lietuvos mokslininkai. Konferencijos metu aptarta, koks vaidmuo tenka socialinio darbo lauko praktikams ir kokie iššūkiai kyla kasdienėje socialinio darbo su pažeidžiamų grupių asmenimis veikloje.
Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė, MRU prof. dr. Vida Gudžinskienė pranešime „Įgalinimas – socialinio darbo siekis“ atskleidė įgalinimo esmę, lygmenis, principus ir raišką dirbant su skirtingomis paslaugų gavėjų grupėmis.
Maltos universiteto profesorius Carmel Borg pristatė transformuojančio socialinio darbo galimybes tėvų ir socialinio darbo profesionalų bendradarbiavimo kontekste. C. Borg tyrė pažeidžiamų grupių įgalinimui palankią aplinką, kurioje socialinis darbuotojas kartu su klientų grupe siekia socialinio teisingumo ir atskirties mažinimo.
Konferencijoje vyko du pranešimai tėvų įkalinimo poveikio vaikams tema. Lenkijos „Probacijos“ asociacijos atstovė Ewelina Startek skaitė pranešimą tema „Nematomi vaikai: kaip atpažinti ir paremti tėvų įkalinimo paveiktus vaikus“. Pranešėja teigė, kad maždaug 2,1 milijono vaikų Europoje yra paveikti tėvų įkalinimo. Šie vaikai dažnai patiria kaltės jausmą, vengia kalbėtis apie jausmus ir asmeniniame gyvenime kylančius iššūkius. Siekiant išvengti atskirties, jiems būtina parama ir išklausymas, ryšio su įkalintais tėvais palaikymas. Vilniaus arkivyskupijos Caritas Nuteistųjų konsultavimo centro socialinė darbuotoja, VIKO PDF Socialinio darbo studijų programos absolventė Edita Parham skaitė pranešimą tema „Socialinis darbas su šeima, patiriančia sunkumų dėl šeimos nario įkalinimo“. Pranešėja akcentavo nuteistųjų ryšio su šeima svarbą, būtinybę vaikus informuoti apie vieno iš tėvų įkalinimą ir su jais palaikyti atvirą pokalbį šia tema. Socialiniai darbuotojai turėtų įkalintųjų šeimoms suteikti emocinį palaikymą, informuoti apie socialines paslaugas, padėti pasiruošti artimojo grįžimui atlikus bausmę. Svarbiausia – sukurti ryšį su paslaugų gavėjais.
Rygos Stradinio universiteto prof. dr. Ilze Trapenciere konferencijos dalyviams pristatė, kaip vertinamas socialinės globos teikimas vaikams ir jaunimui ilgalaikės globos įstaigose. Talino universiteto prof. dr. Karmen Toros skaitė pranešimą „Vaikų balsai vaikų teisių apsaugos tarnybose: simbolinis dalyvavimas ar ne?“, kurio metu pasidalino savo atliktais tyrimais apie vaikų nuomonės išklausymą priimant sprendimus vaikų apsaugos sistemoje. Vaikų dalyvavimas vaiko teisių apsaugos tarnybose išlieka viena sudėtingiausių ir opiausių vaiko gerovės praktikos sričių. Mokslininkai teigia, kad vaikai ir toliau yra pasyvūs dalyviai, o suaugusiųjų perspektyvos – dominuojančios.
Maltos universiteto lektorė dr. Sandra Scicluna pranešime „Probacijos tarnyba Maltoje“ pristatė nuo 1957 m. įkalintiems asmenims teikiamas socialinio darbo paslaugas, pavyzdžiui, lygtinio paleidimo priežiūrą, bausmės vykdymo atidėjimo priežiūrą, viešųjų darbų įsakymus ir kitas.
Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistės Gintarė Gerybaitė ir Liubovė Jarutienė skaitė pranešimą „Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinė reabilitacija pusiaukelės namuose iš profesionalo perspektyvos“. Pranešėjos pristatė tyrimą, kuriame nagrinėjamas asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinės reabilitacijos vykdymas Lietuvos kalėjimuose veikiančiuose pusiaukelės namuose iš profesionalo perspektyvos. Analizuojamos unikalios ir išskirtinės laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų bendruomenės patirtys sietinos su nuoseklia integracija į visuomenę bei socialinės reabilitacijos procesu pusiaukelės namuose. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo psichologė, VIKO PDF lektorė Indra Blaškevičiūtė skaitė pranešimą „Dabarties iššūkiai ir ateities perspektyvos, dirbant su kaliniais, turinčiais problemų dėl narkotikų vartojimo“. Pranešėja teigė, kad šie asmenys įkalinimo įstaigose patiria daugiau problemų nei laisvėje, nes kalint prieiga prie narkotinių medžiagų nedingsta, tačiau išauga užkrečiamų ligų plitimo ir perdozavimo tikimybės. Dėl šių priežasčių būtinas problemos identifikavimas ir specializuotų paslaugų teikimas.
Vroclavo universiteto profesorė dr. Beata Pietkiewicz Pareek skaitė pranešimą tema „Pabėgėlių iš Afganistano integracija Lenkijoje“, kuriame pabrėžė, kad spręsti pabėgėlių integravimo problemas padėti gali tik kompetentingas socialinis darbuotojas, turintis multikultūrinio bendravimo įgūdžių. Temą pratęsė Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventė Aistė Buronkaitė ir lektorė Rita Virbalienė pranešimu „Socialinių paslaugų nauda pabėgėlių šeimoms“.
Lietuvos sakaliukų sąjungos Vilniaus miesto filialo „Padėk pritapti“ atstovės Inga Kreivėnaitė ir Eglė Viskantaitė skaitė pranešimą „Tarpkultūrinių kompetencijų svarba dirbant su tautinėmis mažumomis“. Pranešėjos teigė, kad šiuolaikiniame globaliame pasaulyje tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas yra būtinas kuriant įtraukią aplinką, skatinant tarpusavio pažinimą ir sprendžiant unikalius iššūkius, su kuriais susiduria tautinės mažumos. Tarpusavio tolerancija ir kultūrų dialogas neįmanomas be tarpkultūrinio bendravimo įgūdžių, kurie itin svarbūs šiuolaikiniams socialiniams darbuotojams norint užtikrinti kokybišką darbą su tautinėmis mažumomis.
Talino universiteto lektorė dr. Audronė Urmanavičienė skaitė pranešimą „Darbo integracijos socialinių įmonių vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų COVID-19 pandemijos metu: Lietuvos atvejis“. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos studentė Laura Jasinskaitė ir lektorė Aušra Simoniukštytė skaitė pranešimą „Ko (ne)padarė socialinis darbuotojas? Socialinė pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusioms nepilnametėms“. Vilniaus universiteto doktorantė Viktorija Voidogaitė skaitė pranešimą „Įtrauktis mokykloje: pažeidžiamos grupės, kurių vis dar nematome“.
Alytaus kolegijos lektorė Dalia Kitavičienė pranešime „Socialinių darbuotojų patiriami iššūkiai dirbant su priklausomybę nuo alkoholio turinčiais asmenimis. X savivaldybės atvejis“ teigė, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos parengtoje alkoholio kenksmingumo mažinimo strategijoje akcentuojamas skirtingų sektorių tarpinstitucinis bendradarbiavimas, svarbiausiais pagalbos teikėjais įvardijant sveikatos ir socialinės srities specialistus. Siekiant veiksmingo šių dviejų sektorių bendradarbiavimo, teikiant pagalbą priklausomybe nuo alkoholio sergantiems asmenimis svarbu žinoti iššūkius ir problemas, su kuriais susiduria šie darbuotojai. Pranešime pristatyti socialinių darbuotojų patiriami iššūkiai dirbant su priklausomybe nuo alkoholio sergančiais asmenimis.
Multidimensinės šeimos terapijos specialistas, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventas Titas Medelis skaitė aktualų pranešimą tema „Santykio kūrimas su psichoaktyvias medžiagas vartojančiais paaugliais“. Anot pranešėjo, kuriant santykį su jaunuoliu svarbiausia pozityvus, nekaltinantis santykis, dėmesys stiprybėms, jaunuolio įtraukimas sprendžiant problemas ir neformalaus ugdymo metodai.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventė Silvija Zelveraitė ir lektorė Diana Mačiuikienė skaitė pranešimą „Jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas atviruose jaunimo centruose“. Šiaulių miesto šeimos centro darbuotojai Martynas Simonaitis, Laura Šimkevičienė, Brigita Gulbinienė ir Marytė Žalpienė pasidalino įžvalgomis pranešime „Patiriami iššūkiai dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinės rizikos veiksnius“. Pranešėjai aptarė prevencinių paslaugų teikimo poreikį bei atvejo vadybos proceso taikymo galimybes, įgalinant šeimas savarankiškumui. Šalčininkų socialinių paslaugų centro darbuotojos Violeta Jelmak, Elvyra Aželionis ir Lilija Kristina Kolendo skaitė pranešimą tema „Atvejo vadyba Šalčininkų rajono šeimoms, patiriančioms socialinę riziką“. LPF„SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“ atvejo vadybininkė Margarita Jusel ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė Rita Virbalienė skaitė pranešimą „Atvejo vadybos proceso įgyvendinimo aspektai socialiniame darbe“. Pranešime pristatyti atvejo vadybininkų, dirbančių su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis darbo ypatumai, įgyvendinant asmens duomenų apsaugos proceso reikalavimus ir pateikti pasiūlymai asmens duomenų apsaugos tobulinimo sritims atvejo vadybos procese.
Varėnos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinės darbuotojos Kristina Česnulaitienė ir Ramunė Jurgelevičienė skaitė pranešimą tema „Socialinis darbas su pažeidžiamų grupių asmenimis“. Vilniaus „Vilko pėdos“ namų socialiniai darbuotojai Edvardas Jablonskis, Audronė Luneckienė ir Angelė Suchovienė skaitė pranešimą „Atskirties įveikos mechanizmai“, kuriame akcentavo praktinio bendruomeninio darbo modelio principais grįsto socialinio darbo svarbą. Anot pranešėjų, būvimas bendruomenės dalimi kelia asmens savivertę, skatina savarankiškumą, padeda spręsti iškylančias problemas, mažina stigmą. Panevėžio kolegijos lektorė Lina Kazokienė ir Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Inga Fedaravičiūtė skaitė pranešimą „Socialinių darbuotojų kompetencijų raiška, dirbant su skirtingų klientų grupėmis“. Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo specialistė dr. Fausta Palaimaitė pranešime „Krikščioniškos sielovados reikšmė nuteistųjų / suimtųjų resocializacijai“ pateikė klientų atsiliepimus ir sielovados užsiėmimų vertinimus, pristatė išbandytas, sielovadoje reikšmingas veiklas.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės Elida Aršavskienė ir Rima Bačiulytė pranešime „Bendradarbiavimas su vaikų, kurie patiria sunkumų, tėvais“ pateikė tyrimo rezultatus apie šeimai, auginančiai vaiką, turintį sunkumų, būtiną pagalbą. Varėnos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Danutė Stankūnienė ir Rita Kvietkauskienė tęsė temą pranešimu „Vaikų, augančių sunkumus patiriančiose šeimose, potyriai“.
Varėnos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Ingos Valadkienės pranešimas „Sunkumų patiriančių šeimų įgalinimas, taikant taikomojo teatro metodą – Dilemos teatrą“ pristatė metodą, padedantį laisviau mąstyti ir bendrauti, mokantį veiksmingiau plėtoti savo idėjas. Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Ana Traškovė skaitė pranešimątema „Socialinio darbuotojo vaidmuo, teikiant pagalbą vaikui, kuriam nustatyta laikinoji priežiūra, ir laikiną vaiko priežiūrą įgyvendinančiam asmeniui“. Pranešėja išskyrė problemas, susijusias su kliento motyvavimu, teisinių pokyčių poreikiu ir visuomenės švietimu, argumentavo naujų socialinių darbuotojų kompetencijų poreikį. Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Jolanta Štarienė skaitė pranešimą „Smurto pasekmės vaiko raidai“, kuriame teigė, kad artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia mažamečių (iki 14 m.) vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti emociškai sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės Danutė Trukšinienė ir Jūratė Makauskienė pranešime „Įgalinimas ir dalyvavimas: globos namų gyventojų įtraukimo į darbo rinką prielaidos“ įvardino, kad integracija į darbo rinką yra kompleksinis procesas, reikalaujantis pakankamai daug asmens su proto/psichikos negalia motyvacijos, pastangų, socialinių bei praktinių darbinių įgūdžių. Lietuvoje jau daugiau nei dešimt metų yra vykdoma socialinė politika, orientuota į darbo rinką įtraukti proto/psichikos negalią turinčius asmenis. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenims, gyvenantiems globos namuose, kurie nėra pakankamai savarankiški, kad galėtų integruotis į darbo rinką be aplinkinių pagalbos.
Zarasų socialinės globos namų socialinė darbuotoja Daiva Dūdėnienė skaitė pranešimą tema „Asmenų su fizine negalia savarankiško gyvenimo galimybės Lietuvoje: praeitis, dabartis, ateitis“. Pranešėja teigė, kad fizinė negalia dažniausiai pristatoma remiantis klinikiniu, reabilitaciniu požiūriu, pabrėžiant neįgaliųjų žmonių netektis, praradimus, akcentuojant negalią kaip problemų priežastį, tačiau kartu išskiriant fiziškai neįgalių asmenų dalyvavimą socialiai vertingoje veikloje ir jų gebėjimą įveikti problemas. Šiandieninė neįgaliųjų savarankiško gyvenimo galimybių situacija Lietuvoje reikalauja socialinės apsaugos politikos aspektų dėl neįgaliųjų savarankiško gyvenimo perspektyvų analizės.
Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Lina Jakubėnienė skaitė pranešimą tema „Neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų savarankiškumas, gyvenimas Savarankiško gyvenimo namuose“. Skemų socialinės globos namų socialinės darbuotojos Greta Žilėnienė ir Daiva Kaupienė pristatė pranešimą „Socialinės globos namų gyventojų, turinčių psichosocialinę ir intelekto negalią, įgalinimo galimybės ir iššūkiai“. Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Ilona Voitechovič ir Loreta Obločinska pristatė pranešimą tema „Socialinis darbas su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis“. VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“ socialinė darbuotoja, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventė Greta Divonytė ir VIKO PDF lektorė Diana Mačiuikienė skaitė pranešimą „Sociokultūrinių paslaugų organizavimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose“. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės doc. dr. Renata Kondratavičienė, Inga Bertašienė ir Diana Mačiuikienė skaitė pranešimą „Socialinio darbo studijų studentų reflektavimo ir interpretavimo patirtys studijų metu“.
Konferenciją apibendrino Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektoriaus Audriaus Ivanausko pranešimas „Agresyvumo ir pykčio nevaldymo ypatumai“, kuris konferencijos dalyviams leido geriau atpažinti šiuos ypatumus dirbant su įvairiomis klientų grupėmis.
Konferencijos metu buvo galima susipažinti su šešiais stendiniais pranešimais: Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorių Ingos Bertašienės, doc. dr. Renatos Kondratavičienės ir doc. dr. Ritos Ilgūnės-Martinėlienės „Socialinio darbo studijų programos studentų mokymosi patirtys sąveikaujant su dėstytoju ir kitais besimokančiaisiais“; lektorių Janinos Čižikienės ir Ritos Virbalienės „Socialinių paslaugų teikimo aspektai pagyvenusiems asmenims globos įstaigose“; Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centro atstovių Audros Visockaitės ir Justynos Gevorkian „Socialinio darbo pokyčiai bendruomeniniuose vaikų globos namuose“; Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės Ritos Virbalienės ir Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos dienos centro socialinės darbuotojos Ievos Čičelytės „Stresas ir jo įveikimo būdai bendruomenėje, šeimoms auginančioms vaikus migrantų stovyklose“; Europos Humanitarinio Universiteto lektorės Astos Visockaitės „Užsienio studentų sociokultūrinės patirties įtaka socialinei integracijai“; Mykolo Romerio universiteto lektoriaus Aleksandro Bortniko „Užsieniečių integracija į maitinimo paslaugų darbo rinką“.
Tarptautinės mokslinės konferencijos „Socialinis darbas su pažeidžiamų grupių asmenimis“, vykusios 2023 m. spalio 19 d. YouTube transliacijos:
Lietuvių kalba: https://www.youtube.com/watch?v=R1qktysPrrQ
Anglų kalba: https://www.youtube.com/watch?v=hmb8fd9TStw
