Finišavo projektas Lietuvos mokykloms: „Ukrainiečių vaikai čia gali jaustis geriau“
Lapkritį baigėsi metus trukęs projektas „Naujas lietuvių-ukrainiečių klasių ugdymas“ (Nr. LT01-1S-CPVA-TF-013) finansuojamas Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų Tiesioginio finansavimo Dvišalio bendradarbiavimo fondo. Jame dalyvavo Lietuvos mokyklų komandos, turėjusios unikalią galimybę įgyti reikšmingų įtraukiojo ugdymo įgūdžių iš Izraelio ir Ukrainos ekspertų. Projektą vainikavo parengtos rekomendacijos, kurios šiandien ir ateityje yra ir bus itin aktualios.
Projektas kėlė svarbius integracijos klausimus
„Ukrainiečiams po 2022-ųjų vasario 24 dienos pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Daugiau kaip tūkstančiui ukrainiečių vaikų buvo suteikta laikina apsauga Lietuvoje. Vaikai buvo priversti persikelti į svetimą šalį, į nežinią, kur juos supa nesuprantama kalba ir bendraamžiai, nemokantys jų kalbos“, – sako tarptautinės pabėgėlių mokyklos „Gravitas Schola“ pavaduotoja pradiniam ugdymui Olena Agvanian.
Jos teigimu, tai vaikai, turintys daugybę rūpesčių dėl apleistų namų ir paliktų draugų. Vaikai, kurie beveik visą laiką patiria stresą, o jų tėvai yra tokios pat būsenos.
O. Agvanian tikina, kad, būdama ukrainiečių mokytoja, nuo pat pradžių suprato šiuos vaikus, nes jautėsi taip pat. Ji buvo viena iš projekto dalyvių.
„Visus metus kartu su Izraelio, Lietuvos ir Ukrainos kolegomis kėlėme svarbius klausimus. Pavyzdžiui, kaip sukurti saugią erdvę mažiesiems ukrainiečiams, kaip palaipsniui juos „perkelti“ nuo toksinio iki vidutinio streso, kaip sklandžiai ir efektyviai integruoti, motyvuoti juos mokytis“, – prisimena ji.
O. Agvanian jaučiasi dėkinga projektui ir dėl to, kad turėjo galimybę pasidalyti savo patirtimi apie tai, kaip jaučiasi ukrainiečių vaikai bei koks svarbus jiems yra psichologinis komfortas.
Emociškai sunkūs užsiėmimai
Projekte dalyvavusi Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos psichologė Vaiva Daniūnaitė teigia, kad ši patirtis jai buvo labai naudinga.
„Neišdildomą įspūdį paliko Izraelio lektoriai, kurie yra įgiję patirties tiek dirbant su migrantais, tiek su karo pabėgėliais. Taip pat įsiminė ukrainietė edukologė Ira Branytska, kuri padėjo perprasti ukrainiečių vaikų savijautą, skatino gilintis į save”, – įspūdžiais dalijasi psichologė.
Anot jos, projekto lektoriai suteikė ne tik teorinių žinių, bet ir idėjų praktiškai panaudoti jų skleidžiamą informaciją. Jie leido pasisemti daugiau empatijos, ramybės ir supratimo.
„Labai svarbi ir kiekvieno projekte dalyvavusio patirtis. Kartais atrodo, kad jau išbandei visus galimus metodus ir variantus, o durys neatsidaro. Bet tuomet žmogus iš šalies savo mintimis atveria naują langą. Tai suteikia palaikymą ir jausmą, kad nežinomybės situacijoje esi ne vienas”, – sako psichologė.
Šio projekto tema buvo išties subtili ir jautriai paliečianti jausmus, todėl emociškai jame dalyvauti – ne visada buvo paprasta.
„Kartais jausdavau nenorą jungtis prie užsiėmimų, bet niekuomet nesigailėjau prisijungusi. Po visų užsiėmimų išeidavau ,,pasikrovusi” ne tik naujų žinių, bet ir vilties. Vilties, kad galime padėti ukrainiečių vaikams Lietuvoje pasijausti geriau”, – sako psichologė.
Išmokė į situacijas žvelgti kitaip
V. Daniūnaitė užsimena, kad šis projektas buvo ne tik apie teoriją ar praktinius metodus.
„Jis koncentravosi ir į tarpusavio bendravimo, palaikymo, ryšio svarbą. Tai, ką visi turėtume sukurti aplink save kartu su ukrainiečių vaikais bei jų šeimomis“, – tikina ji.
Projekte įgytos žinios ir įgūdžiai, V. Daniūnaitės teigimu, pasitarnauja tiek susiduriant su pabėgėlių vaikais, tiek apskritai su mokiniais ir kolegomis.
„Projektas išmokė į įvairias situacijas žvelgti visai kitomis akimis. Dabar labiau stengiuosi pamatyti, išgirsti žmogaus poreikius, o ne tai, ką, mano manymu, jis turėtų galvoti ar ko norėti“, – kalba psichologė.
Jos manymu, tokie projektai skatina toleranciją ir empatiją, kurios šiuolaikiniame pasaulyje neretai pasigendama.
„Esame skatinami pamatyti, kad visi turime skirtumų. Argi norėtume, kad visi būtų tokie pat, kaip mes? Greičiausiai, ne. Bent iš savo mokinių nei karto neišgirdau kitokio atsakymo“, – priduria ji.
Anot V. Daniūnaitės, neturėtume siekti, kad aplinkiniai mums būtų „patogūs“, jei patys nesistengiame būti „patogūs“ kitiems.
„Jei kiekvienas žmogus stengtųsi po savęs palikti kažką geriau, nei rado, pasaulis nušvistų gražesnėmis spalvomis. Tokie projektai, kaip šis, ne tik padeda suprasti, kam to reikia, bet ir moko tai priimti visu šimtu procentu“, – pabrėžia psichologė.
Nuo mokymų, koučingo iki gerosios patirties stovyklos
Iš viso projekte dalyvavo dvidešimt skirtingų Lietuvos mokyklų komandų, kurias sudarė šešiasdešimt pedagogų ir kitų švietimo atstovų. Į projektą buvo atrinktos mokyklos, kurios jau priėmė ar planavo priimti ukrainiečių pabėgėlių vaikus.
Projekto metu mokyklų komandos gilinosi į įtraukųjį ugdymą, įvairovės valdymą klasėje, kuriant tvarią ir saugią mokymosi aplinką ukrainiečių ir lietuvių mokiniams. Mokyklų atstovai stiprino savo gebėjimus, padedančius dirbti su traumą patiriančiais pabėgėlių vaikais.
Per visus metus mokyklų komandoms buvo surengta dešimt nuotolinių mokymų. Taip pat kiekvienai mokyklų komandai atskirai kas mėnesį buvo vedamos koučingo konsultacijos, orientuotos į pačių švietimo atstovų emocinės, psichologinės būklės palaikymą.
Birželio mėnesį Druskininkuose buvo suorganizuota 5 dienų gerosios patirties stovykla, kurios metu vyko įvairūs mokymai, praktinės užduotys. Joje švietimo institucijų atstovai ne tik mokėsi dirbti su vaikais, bet ir susipažino su būdais, kaip sumažinti įtampą darbe, stiprinti save.
Viso projekto metu mokymus vedė Izraelio nevyriausybinės organizacijos „Early Starters International“ atstovai, kurie ir patys aktyviai dirba karo niokojamoje Ukrainoje.
Projektas buvo inicijuotas iš Ukrainos dėl karo pabėgusių mokytojų, o jo organizavimą perėmė Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas.
Rekomendacijos pritaikomos ne tik darbui su ukrainiečiais
Viena iš projekto vykdytojų, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė pasakoja, kad pasibaigus projektui buvo parengtos rekomendacijos „Dėl ukrainiečių vaikų integracijos į ugdymo procesą“.
Anot jos, kadangi karas Ukrainoje vis dar tęsiasi, ukrainiečių pabėgėlių įtrauktis į bendrą ugdymo procesą Lietuvoje išlieka labai aktuali. Svarbu ir tai, kad Lietuva tampa patrauklia, saugia vieta pabėgėliams ir iš kitų šalių.
„Šios rekomendacijos gali būti pritaikomos ne tik dirbantiems su ukrainiečiais, o ir bendrai su vaikais, atvykstančiais mokytis į Lietuvą iš kitų šalių. Tai yra tam tikras pastiprinimas Lietuvos mokyklų bendruomenėms. Rekomendacijos padės mokykloms sėkmingai veikti ir užtikrintai jaustis dirbant su pabėgėlių, reemigrantų vaikais“, – sako V. Juškienė.
Rekomendacijas savivaldybėms ir mokykloms lietuvių bei ukrainiečių kalbomis sudarė Ukrainos edukologijos ekspertė Iryna Branytska. Prie leidinio prisidėjo ir projekte dalyvavę Izraelio pedagogai Dikla Oz, Yulie Kromchenko, Arik Mandelbaum.
Leidinio medžiaga parengta remiantis ir projekte dalyvavusių mokytojų patirtimi. Joje gausu informacijos apie tai, kaip ruoštis priimti į ugdymo įstaigą lietuvių kalbos nemokančius vaikus, kurti jiems saugią erdvę, bendrauti su jais ir jų tėvais. Paliečiamos ir temos, kaip patiems mokyklų darbuotojams rūpintis savimi.
Rekomendacijos ukrainiečių kalba / рекомендації українською мовою
