Ekspertai atskleidė, kaip turi būti tobulinama aukštojo mokslo kokybė
Sparčiai kintančiame pasaulyje aukštasis mokslas susiduria su iššūkiais, turinčiais įtakos aukštojo mokslo kokybei. Dėstytojo, kaip vieno svarbiausių kokybės užtikrinimo sistemos dalių, profesionalumui, tobulėjimui turi būti skiriamas deramas dėmesys. Vilniaus kolegijoje (VIKO) šį rudenį vykusiame Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos (angl. European Association of Institutions in Higher Education, EURASHE) kokybės užtikrinimo grupės (angl. The Core Group of the Quality Assurance Community of Practice) seminare buvo kalbama apie dėstytojo vaidmenį kokybės užtikrinime, kompetencijų tobulinimo problemas, bei pristatyti jų sprendimo būdai. „Šie klausimai gali būti sprendžiami dviem lygiais – šalies ir institucijos mastu. O tam būtinas tiek valdžios, tiek aukštųjų mokyklų įsitraukimas“, – teigia dr. Regina Venckienė, VIKO studijų kokybės skyriaus vedėja, minėtos kokybės užtikrinimo grupės narė.
Seminare, kuriame dalyvavo 14 kokybės užtikrinimo grupės narių – ekspertų iš Nyderlandų, Kipro, Ukrainos, Čekijos, Belgijos, Kroatijos, Kosovo ir kt. šalių, taip pat Studijų kokybės vertinimo centro, VIKO fakultetų ir administracijos atstovai, buvo įvardinta, su kokiais iššūkiais susiduriama dažniausiai.
„Atsižvelgiant į besikeičiantį pasaulį ir šiuolaikinio studento poreikius, turi vykti nuolatinis dėstytojų didaktinių kompetencijų tobulinimas. Pastaruoju metu aukštojo mokslo didaktikai pradėta skirti daugiau dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Detalizuodami šį iššūkį, seminare aptarėme įvairių mokymo ir mokymosi, vertinimo ir įsivertinimo metodų taikymą studijų procese“, – teigia dr. R. Venckienė.
Aukštųjų mokyklų atstovai pabrėžė, kad ši problema gali būti sprendžiama dviem lygiais – šalies ir institucijos mastu.
„Kalbant apie sprendimą šalies mastu – iškyla poreikis steigti kompetencijų tobulinimo centrus, kuriuose dėstytojai galėtų įsigyti sertifikatus liudijančius jų didaktines kompetencijas ir pasirengimą dėstyti. O štai diskutuojant apie institucinį lygmenį – buvo siūlomi dėstytojų tarpusavio mokymai ir patirties sklaida, akcentuojant sėkmingus ir nepasiteisinančius studentams taikomus mokymosi ar įsivertinimo metodus. Tuo pačiu dėstytojai turi būti skatinami, dalinantis asmenine patirtimi apie studijų dalykų (modulių) kokybės užtikrinimą, palaikyti glaudesnį tarpusavio bendradarbiavimą“, – studijų kokybės seminaro įžvalgas pristato dr. R. Venckienė.
Į pagalbą – virtualios priemonės
Seminaro dalyviai buvo supažindinti su projekto „PERFORMANCE: How to Assess Higher Education Teacher Competences“ (liet. kaip vertinti aukštojo mokslo dėstytojų kompetencijas) rezultatais ir medžiaga.
„Pasinaudodami virtualia platforma PERFORMANCE+, seminare išbandėme studentų vertinimo, dėstymo kokybės įvertinimo (iš studentų pusės) ir įsivertinimo (kaip savirefleksijos) įrankius, projekto atstovai pasidalino ir palygino rezultatus, nurodė tokio vertinimo ir įsivertinimo privalumus bei trūkumus bei paaiškino, kokius aspektus norėtų diegti savo dėstomuose dalykuose (moduliuose) (pvz., kaip motyvuoti studentą studijuoti)“, – virtualių priemonių naudą įvardija dr. R. Venckienė.
Pasak dr. R. Venckienės, šio studijų kokybės seminaro koordinatorės, džiugina tai, kad susitikime dalyvavę EURASHE ekspertai pristatė kelių projektų gaires, kuriose buvo akcentuojamos šios studijų kokybės aktualijos: „Naujausi pokyčiai Europos aukštajame moksle, naujovių diegimas studijų kokybės srityje, gebėjimas greitai reaguoti į darbo rinkos pokyčius, kurti palankias sąlygas aukštosiose mokyklose taikyti bendrus Europos kokybės standartus, svarstyti ir apibrėžti Europinių kokybės dokumentų pakeitimus. Šis susitikimas yra svarbus ir VIKO bendruomenei, nes mūsų dėstytojai diskusijose su EUARSHE ekspertais aptarė bendrų kokybės standartų taikymo užtikrinant studijų krypčių kokybę iššūkius, gvildeno nuolat besikeičiančių visuomenės ir rinkos pokyčių įtaką ne tik studijų krypčių ir programų turiniui, bet ir dėstytojų kompetencijų plėtrai“.
