Agrotechnologijų fakultete vyko Praktinis seminaras „Marijos Thun sėjos kalendorius“

2015 m. gegužės 10 d. Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete vyko Praktinis seminaras „Marijos Thun sėjos kalendorius. Kaip veikia mėnulis augalus, gyvūnus ir žmogaus mitybą keliaudamas per Zodiako žvaigždynus.

Seminarą vedė lektorė Margarethe Voegele iš Vokietijos. Nuo 2013 metų spalio Margarethe Voegele kas pusmetį kantriai moko biodinaminės žemdirbystės pagrindų Lietuvos biodinaminės žemdirbystės pradininkus. Margarethe dirbo daugiau nei trisdešimt metų Lohelando fondo valdyboje, kuriame vykdoma pavyzdinė biodinaminė žemdirbystė, dėsto žmogaus anatomijos, augalų piešimo, biodinaminės žemdirbystės pagrindus Lohelando gimnastikos akademijoje, užsiima ritminiu masažu pagal Ita Wegmann ir Rudolfą Šteinerį. Dabar Margarethe Lohelando Valdorfo pirmųjų klasių mokiniams veda daržininkystės ir gyvulininkystės pamokas. Jii vadovauja Heseno žemės „Demeter“ ūkininkams gaminant biodinaminius preparatus, dėsto Vokietijoje, Danijoje, Šveicarijoje. Tai ne astrologinis, bet astronomijos ir gamtos seminaras, nors astronomijos žinių nereikia namie pasikartoti.

Seminaro metu buvo dėstomi: astronomijos pagrindai, kaip sudarytas ir veikia Marijos Thun sėjos kalendoriaus. Mėnulis kaip tarpininkas iš geocentrinio požiūrio;  Bendras mokymas apie augalus kaip tarpininkus tarp Žemės ir Kosmoso, tarp kosminių ir žemiškų jėgų; dienos ir metų laikų ritmas; planetų sąveika: Saulė su Mėnuliu Zodiako žvaigždynuose, konjunkcijos ir opozicijos, trigonai ir kvadratūros, užtemimai ir mazgai – nepalankūs laikai sėjai, sodinimui, derliaus nuėmimui; Buvo kalbama apie kalendoriaus poveikį žmogaus mitybai ir kitos kalendoriaus panaudojimo galimybės (vaistažolių rinkimo metas, konservavimas, bitininkystė ir kt.).

Kosmoso poveikiu žmogui galima tikėti arba ne. Tačiau net ir didžiausi skeptikai, atėjus laikui kažką sėti, paslapčia ima žvilgčioti į sodininko Mėnulio kalendorių. 1950 m. buvo pradėti moksliniai tyrimai, kurie padėjo išsiaiškinti ryšį tarp keturių elementų (ugnies, oro, vandens, žemės) ir keturių pagrindinių augalo dalių (vaisių, žiedų, lapų, šaknų). Biodinaminės žemdirbystės puoselėtoja Maria Thun visus augalus sugrupavo pagal tai, dėl ko paprastai yra auginami: lapiniai, šakniniai, vaisiniai ir žiediniai. Taigi, kurį laiką to paties augalo sėklos buvo sodinamos kas dieną tomis pačiomis sąlygomis. Buvo stebima, kaip augimas ir derlius priklauso nuo to, kas sodinant vyko danguje.

Per keturiasdešimt kruopščių bandymų metų mokslininkai įsitikino, kad derlius būdavęs gerokai kokybiškesnis, jei pavyzdžiui šakninis augalas būdavo pasėjamas, persodinamas, prižiūrimas ,,šaknų dieną”. Be jokių abejonių, sėjant dar  labai svarbu įvertinti ir Mėnulio fazę.

Mumyse ir visoje gyvojoje gamtoje esantį vandenį Mėnulis priverčia judėti tam tikrais pastoviais ritmais. Sakoma, kad Mėnulis atsakingas už augimą, o Saulė suteikia jėgų. Augalai į kosminę energiją reaguoja, gaudami ją išreikštą keturiais klasikiniais elementais – Ugnimi (šiluma), oru (šviesa), vandeniu ir žeme. O šiluma labiausiai veikia augalo vaisius ir sėklas, oras – žiedus, žemė – šaknis, vanduo – lapus. Galiausiai sodininkystėje ir daržininkystėje mėnesio dienos buvo suskirstytos į keturis tipus. (http://sbsilas.jimdo.com/sodininko-skyrelis/menulio-kalendoris-mitas/).

Seminare dalyvavo ir paskaitas iš vokiečių kalbos vertė LIETUVOS BIODINAMINĖS ŽEMDIRBYSTĖS IR PERDIRBIMO ASOCIACIJOS prezidentė Rasa Čirienė. Dėkojame Agroverslo studijų programos lektorei Astai Danilevičiūtei už pagalbą rengiant seminarą.

Agroverslo vadybos studijų programos koordinatorė Edita Kristina Kaurynienė